Dumenicu Bighelli - Natali in paesi tempi fà

   

Un ricordu schirzosu di un Natali di dopu guerra… da Dumenicu Bighelli.

 

 

Natali in paesi tempi fà

  

Dopu quiddi tempi maladetti di a guerra, a vita in paesi era mischinedda. Dolu, fami, scungnura di tutti i maneri. Ni suffriani i maiò, mà ancu i zitteddi à quali ùn si pudia dà ciò ch’eddi pudiani aspittà.

 

I festi di Natali erani un crepacori  pà i famigli, numarosi u più suventi, chi ùn aviani i mezzi di cuntintalli tutti.  Allora  ci vulia à cuntintassi di pocu chi Babbu Natali era anch’eddu puvareddu.

Vicinu à u sciaminè in cucina, indù brusgiaia u ceppu binidittu, c’era sempri u pinu di Natali  cupartu di frisgetti è di lumi. I zitteddi mittiani i so scarpi incu a spiranza chi beddi rigali si pudiani truvà à la mattina. Ma u più suventi, c’érani citroni, mandarini, bombò  è basta.

 

Petru Maria, un zittidettu di sett’anni ci pinsava dighjà !

 

«  O Mà, prestu hè Natali. Ci voli à cuddà in muntagna à circa ùn pinareddu pà mettà lu  in cucina vicinu à u sciaminè, senza scurdacci di lacà a sera qualchi dulciarii nantu à u balconu pà Babbu Natali, chi cusì mi purtarà ùn beddu rigalu.  Sicomu chi mesi fà, quandu semu falatti in Aghjacciu, aghju vistu in quidda buttega ùn beddu trinnareddu rossu incu a mutricci è cinqui vagunetti, chi sunava fendu « huhuhu". Quant’eddu m’ha piaciutu ! quant’era beddu ! Ùn sò ciò che daristi pà avellu. A credi chi Babbu Natali u mi purtarà ?

Tutt’i seri in u me lettu li faciù una prighera, è pò socu statu bravu tuttu l’annu, n’hè vera o Mà ? 

 

- Iè ! vidaremu u me chjucu, a  sà chi ci sò pochi soldi, avà chi a guerra veni di compià, è bisognu à cuntintassi di pocu. Com’è no semu povari, quassù in celi sarà listessa. Allora ti purtarà di sicuru cicculata è citroni com’è annu passatu.

- Ùn si sà mai, o Ma. Ùn pirdimu fedi pà quist’annu. Ma sà, stu trinnareddu, quantu èddu mi piaci ! »

 

Pochi ghjorni dopu affacca da u cuntinenti pà Natali Zi Anghjulu, un ziù chi mi voli cusi bè. Com’è sempri, mi hà purtatu biscotti è bombò di qualità. 

 

A mani di Natali mi sò pisatu di bon’ora è sò corsu in cucina pà veda si à u pedi di u pinareddu, in i me scarpi, qualcosa si truvava.

In un scarpu c’erani dui citroni è tanti bombò, è in l’altru trè pezzi di carbonu ! 

O li gridi, li brioni, tamanta suffrenza ! 

« Sarà pò cusì cattivu issu Babbu Natali pà fà mi un tali scherzu ? » 

 

Tandu affaca Zi Anghjulu currendu : 

 

«  Chi c’hè u me chjucu, à briunà cusì ? » 

- C’hè chi u Babbacciu Natali m’ha purtatu trè pezzi di carbonu ! Allora che sò statu bravu tuttu l’annu ! hé unu scherzu che ùn possu suppurtà !

 

- Ma chi hè issu pachettu, quì,  darettu à a scala di u sulaghjolu ? Ùn l’hà micca vistu ?

- Inno ! chi sara ? mì mì mì chi pari un rigalu ! » 

 

Subitu appartu u pachettu, ùn vi ni dicu nudda ! Miraculi ! C’era un trinnaredu rossu è cinqui vagunetti ! Quiddi che vuliu !

I salti, i risatti, l’abbracciumi… saltarinaiu di tamanta gioià ! 

È i pezzi di carbonu missi pà u me sgaiuffu di  Zì Anghjulu pà biffà mi, è fà mi stizzà !!! Chi ni pinsetti?

 

Chi beddu Natali o ziteddi ! Ma comu Zì Anghjulu avarà sapiutu chi u trennu mi piacia, pà purtà mi lu dà u cuntinenti ? 

 

Aqua in bocca, è nimu ùn a pò sapè ! È femu ci una risatta.

  

 

 Avis aux lecteurs

Un texte vous a plu, il a suscité chez vous de la joie, de l'empathie, de l'intérêt, de la curiosité et vous désirez le dire à l'auteur.e ?

Entamez un dialogue : écrivez-lui à notre adresse nouveaudecameron@albiana.frnous lui transmettrons votre message !

 

Nouveautés
Decameron 2020 - Le livre
Article ajouté à la liste de souhaits